- tumultas
- tùmultas sm. (1) Nmn, Švn, tumùltas (1) 1. būrys: Baisus tùmultas žmonių susrinko Sld. 2. Švn sąmyšis, šurmulys, triukšmas: Baisus tumùltas bus [per atlaidus] Trgn. Ot tùmultą sukėlėm nuvažiavę, manė, kad piršliai atvyko Srj. Idant nebūtų priežasčia nė vieno maišto ir tumùlto mieste DP149. Ižmuštis kadang iž tos minios, iž šitų tumultų svietiškų DP574.
Dictionary of the Lithuanian Language.